Viešbučių užsienyje rezervacija

Viesbučiai ir jų rezervavimasKeliaudami į užsienį, be abejo, kažkur turime ir nakvoti. Dažniausiai renkamės viešbučius, hostelius, svečių namus. Kitas variantas yra nakvoti pas draugus, pažįstamus, jei tik tokių pažįstate užsienyje ir jei pas juos yra vietos pernakvoti vienam ar dviem žmonėms. Taip pat, vieni pigesnių būdų rasti nakvynę užsienyje yra couchsurfing‘as ir airbnb. Pirmasis pasižymi tuo, jog nakvynė yra nemokamai, nakvojama žmonių namuose kartu su tais pačiais žmonėmis, susipažįstama su šeimininkais, su jais ir leidžiamas laikas. Antruoju atveju nakvynė yra mokamai ir nuomojamas vienas kambarys arba visas butas ar namas. Nors nakvynė yra mokama, paprastai ji yra gerokai pigesnė nei viešbutyje ar net hostelyje.

                  Tiesa ta, kad kai kuriuose, ypač populiariuose kurortuose reikalinga viesbuciu rezervacija, nes kitaip galite ir negauti nakvynės. Pavyzdžiui, taip gali nutikti Kanarų salyno salose, kurios vasaros metu yra itin populiarios ir čia suskrenda daugybė turistų iš visos Europos ir net kitų žemynų. Todėl nepatingėkite rezervuoti viešbučio iš anksto, dar kai būsite Lietuvoje. Viešbučių rezervacijai yra du būdai. Vienas jų – susirasti konkretų viešbutį, paskambinti, užsirezervuoti ar atlikti rezervaciją naudojantis viešbučio internetine svetaine. Tačiau patogesnis būdas yra naudotis booking.com viešbučių rezervacijos sistema. Šioje sistemoje matysite gausybę viešbučių ir svečių namų, kuriuose galėsite apsistoti. Aprašymuose yra pateiktos kainos, atstumas nuo jūros ar miesto centro, kiti viešbučių privalumai. Taip pat čia matysite ir daug viešbučio nuotraukų, kurios taip pat leis apsispręsti, ar norite rinktis šį viešbutį, o galbūt jums patiko tas kitas, itin meniško dizaino. Booking.com sistema turi daug privalumų ir dėl jų viešbučių rezervacija užsienyje tampa gerokai paprastesnė. Retas kuris viešbutis nesinaudoja šios svetainės paslaugomis, todėl čia rasite beveik visas galimas nakvynės opcijas.

                  O visa viešbučių rezervacija yra visiškai nesudėtinga. Kai kuriuose viešbučiuose galima rezervuoti kambarį net nesumokėjus užstato. Tai yra, jei kelionė nepavyks ar persigalvosite – galėsite rezervaciją atšaukti ir nieko neprarasite. Pinigai imami tik atvykus į vietą ir galutinai užsiregistravus viešbutyje. Tai itin didelis patogumas, ypač kai nesate tikri dėl kelionės tikslo ar konkretaus laiko. Tik nepamirškite, jei keliaujate į populiarų kurortą, viešbutį rezervuokite iš anksto. Taip būsite tikri, kad gausite kambarį ir nepermokėsite už jį. Nes, kaip žinia, kylant paklausai, tai yra, didėjant klientui skaičiui, didėja ir kambarių nuomos kainos. Tad suskubkite ir liksite patenkinti, kad sutaupėte šiek tiek pinigų nakvynei. Rezervuokite viešbučius iš anksto ir ramiai keliaukite atostogauti.

Kokių darbo pasiūlymų galima tikėtis užsienyje?

Darbo pasiūlymaiDarbas užsienyje – atrodo darosi vis populiaresnis. Vis daugiau jaunų ir ne tik jaunų žmonių emigruoja iš Lietuvos ieškodami geresnio gyvenimo, didesnio atlyginimo, daugiau finansinės laisvės. Tiesą pasakius, nereiktų pamiršti, kad žmonės nebūtinai emigruoja iš Lietuvos visam laikui – daug žmonių išvažiuoja į užsienį vos keliems mėnesiams padirbėti tam, kad galėtų užsidirbti pinigų ir grąžinti skolas ar dėl kokių kitų priežasčių. Tiesa, kai kuriems tai netgi gyvenimo dalis. Yra žmonių, kurie kiekvieną vasarą išvažiuoja 2 – 3 mėnesiams į užsienį, tam kad užsidirbtų daugiau pinigų, nes Lietuvoje, už gaunamą mažą atlyginimą, pragyventi išties sunku. Tai jei žmonėms kiekvieną vasarą turi darbo pasiūlymų užsienyje, jie tuo naudojasi ir džiaugiasi, kad gali prisidurti prie atlyginimo. Ypač vasaros darbus mėgsta studentai, kurie gerai uždirbę per vasarą, kitais metų laikais gali leisti sau laisviau gyventi, daugiau linksmintis ir ne vien mokytis su šlapia dešra ir duonos kriaukšliu rankoje.

                  Ar užsienyje tikrai lengva rasti gerą darbą? Ar lengvai, tai dažniausiai, kad taip. Lietuvoje yra ne viena darbo firma, kuri už tam tikrą mokestį suranda darbą užsienyje. Tačiau dažniausiai darbo pasiūlymai nebūna patys geriausi. Tiesa ta, kad dauguma lietuvių užsienyje dirba kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Tai gali būti darbai fabrikuose, cechuose, taip pat siūlomi darbai ir šiltnamiuose persodinant augalus ar daržovių sandėlyje plaunant daržoves. Tokie darbai, nors ir ne patys įdomiausi, tačiau, deja, patys dažniausi. Ir, kaip nekeista, lietuviai tokių darbų nesibodi. Kaip žinia, lietuviai – darbšti tauta ir kad kelis mėnesius tokį darbą teks padirbti vardan skanesnio duonos kąsnio, tai ne problema.

                  Be abejo, nemažai darbų siūloma ir statybų sektoriuje. Jei turite kažkokią kvalifikaciją, galite tikėtis geresnio darbo ir, žinoma, geresnio atlyginimo. Jei mokate specifinių statybose reikalingų užduočių, jūsų atlyginimas bus didesnis ir nereikės vargti žuvies fabrike. Tiesą pasakius, nors darbas žuvies fabrikuose ir neatrodo labai patrauklus (visur žuvies kvapas, viduriai), tačiau kažkodėl gana populiarus tarp lietuvių. Ne vienas ieško darbo pasiūlymų, kurie kviestų dirbti žuvų fabrikuose.

                  Žinoma, fiziniai darbai tinka ne visiems. Kai kurie lietuviai sugeba įsidarbinti pensionuose, kur mažiau fizinio darbo. Taip pat mažiau fizinis darbas gali būti produktų kontrolės skyriuose, taip pat išvežiojant laiškus ar dirbant apsaugoje. Kokį darbą sugebėsite rasti, tokį ir dirbsite. O jei manote, kad neturite gerų įgūdžių susirasti darbui užsienyje, kreipkitės į įdarbinimo agentūras ir jos tikrai jums su malonumu padės.

Pagalba tikram miegaliui

SapnininkasVos pasitelkus į pagalbą būtent tokį šio straipsnio apie miegą ir sapnus pavadinimą, kilo šiokia tokia panika. Na ką gi aš rašysiu apie tuos miegalius, kokios pagalbos jiems reikia ir kaip tai susieti su sapnais bei sapnininku, kurį čia ir turėčiau iškelti į dominuojančias pozicijas? Ir štai, du poilgiai sakiniai jau baigėsi, o aš dar be minčių. Nagi, pradėkime nuo apibrėžimų – miegaliumi vadiname mėgstantį pamiegoti žmogų. Ir dažniausiai ne šiaip mėgstantį tiesiog miegą kaip poilsį, bet ilgą drybsojimą. Turbūt daugelis pastebėjote, jog tuomet, kai miegate tikrai lengvai, kur kas geriau prisimenate ir savo sapnus. Na o pabudus kupinam naktinių įspūdžių visada įdomu atsiversti ir sapnininką, pasiaiškinti, ką gi ties visi naktiniai vaizdiniai galėtų reikšti.

Sparčiai linkstame prie to, jog būtent sapnininką, mūsų sapnų reikšmių aiškintoją ir pavadinsime tikru tikro miegaliaus pagalbininku. Galų gale juk nemiegantys net ir nesapnuoja. Laimei, bent jau žmonių tarpe, nemiegančių praktiškai neegzistuoja. Na taip, kartais parašo spauda apie senolį iš tolimosios Indijos, kuris jau keliasdešimt metų visai nesudeda bluosto, tačiau, jei tai ir tai, ir tai dar nėra faktas, jog jis nesapnuoja. O kodėl vis tik geriau atsimename sapnus tuomet, kai miegame ilgiau? Greičiausiai ir dėl to, jog tiesiog geriau išsimiegame, spėjame pailsėti, ir dėl to, jog daugiau sapnų fazių savo miege sugebame patirtį. O dažnai tiesiog dar ir todėl, jog pabundame tuo metu, kai sapnuojame – tokiu atveju prisiminti sapnus kur kas lengviau.

Na, o tuomet tokiam puikiai išsimiegojusiam ir daug visko prisapnavusiam belieka pasinerti ir į tai, ką apie jo sapnus pasakoja sapnininkas. Seniau būdavo įprasta namuose turėti nors vieną popierinį sapnų reikšmių aiškintoją. Dažnai tai būdavo tiesiog dovana. Kartais – kaip priedas prie kokio nors žurnalo moterims prenumeratoms. Na o šiais laikais dažniausiai visiems pakanka tiesiog internetinio, skaitmeninio ir nemokamo sapnininko. Su keliais variantais, geromis ir blogomis versijomis, komentarais ir kitų sapnuotojų komentarais. Netgi yra tam tikros grupės socialiniuose tinkluose ar forumuose, kur galima papasakoti savo sapną ir iškart atskris ant šluotų būrelis raganaičių ir pateiks jums įvairiausių versijų, ką gi anapusinis pasaulis bandė jums pasakyti. Na juk pas tikruosius sapnų aiškintojus, psichoanalitikus, juk nelabai kas ir eina, tiesa?

Ar ligoniai sapnuoja kitaip nei sveikieji?

sapnu.ltToks klausimas, tuo pačiu ir straipsnio, be abejo nemažai pamąstymu šia tema. Viena vertus, tarsi niekas iš esmės skirtis ir neturėtų – jei sapnavome spalvotus ir gražius sapnus būdami sveiki, sapnuosime juos ir susirgę. Kitą vertus, viskas taip pat akivaizdu gali būtų ir pervertus situaciją atvirkščiai. Net ir lengvos ligos kaip sloga ar gripas gadina nuotaiką, didina nuovargį, blogina miego kokybę, o visi šie procesai neišvengiamai persiduoda ir mūsų sapnams. O ką jau kalbėti apie kur rimtesnes ligas, pradedant letaliomis, dėl kurių nuolat kamuoja mirties laukimo nuotaikos, baigiant daugiau ar mažiau tiesioginiais smegenų pažeidimais, kurie gali ne tik iškreipti sapnus, bet ir visiškai juos panaikinti. O gal tik juos ir palikti.

Liūdna tema, tačiau gana aktuali ir svarbi. O pradžiai tuo, jog ligos ir sapnų pokyčiai jų metų yra dar vienas puikus ir akivaizdus įrodymas jog sapnai tėra mūsų pačių smegenų vingių projekciją į šį bei tą garsinio bei vizualinio. Ligos ir su jomis susijusios nuotaikos dažniausiai sapnų gerokai pakeičia, dažnai į neigiamą pusę, ir vėl gi puikiai matome, kiek vien nuotaika gali turėti įtakos mūsų miegui ir sapnams. Tad nors sapnu.lt aprašytos sapnų reikšmės ir įdomios bei verčiančios pamąstyti, tačiau reiktų į viską žiūrėti blaiviai. Į sapną žiūrėti kaip į save patį, o ne kažką kitą, o kitą pasaulį ar kokią nors praeitį. Ir ligos būsenoje atslenkančios niūrios nuotaikos, kartu atsinešdamos ir ne tokius jau spalvingus sapnus, puikus to įrodymas. Nes o kaip ateičiai imti reikštis būtent tuomet, kai sergate.

Kita vertus, atkreipkite dėmesį, jog ir sapnininkai labai skiriasi. Ir ar žmogus sveikas, ar ligotas, nėra tai taip ir svarbu. Vieni jų visa mitologizuoja, persmelkia anapusiniais pasauliais, ateities spėjimais ir panašiais dalykais. Tuo tarpu kiti, kaip pavyzdžiui ir sapnu.lt, na, bent jau tikiuosi, neskaitau aš jo, remiasi kur kas labiau paremtais sapnų reikšmių aiškinimais. Nes sapnuose puikiai atsispindi ir tos pačios mūsų nuotaikos, ir nerimas, ir lūkesčiais ar tiesiog įvairios patirtys. O va šioje sferoje jau galima kažką pasikapstyti, gauti idėjų ir galų gale pačiam suvokti, ką tas sapnas galėjo reikšti, ką galėjo papasakoti būtent apie jus.

Bandant nufotografuoti Vilnių

Fotografai dirba VilniujeKiek yra mėgėjų fotografuoti viską ar bet ką mūsų sostinėje Vilniuje, sunku ir besuskaičiuoti. Dabar fotografas yra kone kiekvienas, turintis išmanųjį telefoną ir keldamas nuotraukas iš kasdienio gyvenimo tiesiai į socialinius tinklus. O ten, iš sau artimų žmonių rato rinkdamas teigiamus įvertinimus ir pagyrimus, netrunka pasijusti tikrai puikiai fotografijos mene nusimanančiu. Gerai tai ar blogai – sunkus ir painus klausimas, tačiau norint padaryti geresnių ar įdomesnių Vilniaus nuotraukų, galima šiek tiek ir pasidomėti, kur galite patobulėti. Pradėkime!

Turbūt daugelis sutiks, jog gražiausias nuotraukas galime gauti saulei tekant ar leidžiantis. Saulėlydžių nuotraukų mieste tikrai netrūksta, fotografai Vilniuje tą seniai suprato ir tuo naudojasi. O štai nepatingėti atsikelti ankstyvą vasaros rytą, kuomet saulė tik ima žadinti miegantį miestą, daugelis nenori. O tikrai veltui. Ir dėl to, jog saulės rytais šviečia kitaip nei vakare, ir galima pagauti tikrai unikalių kadrų. O ir todėl, jog aušros nuotraukų internete nėra tiek jau ir daug – sužavėti jūsų publiką bus gerokai lengviau jau vien nestandartiniais vaizdais. Tad išnaudoti tiek vakarus, tiek ir ankstyvus rytus – būtina sąlyga norintiems gražių miesto peizažų.

Dažnai, ypač tarp naujokų fotografų, nuvertinamas lietingas, apniukęs oras. Tačiau tikrai be reikalo – vandens atspindžiai vitrinose, languose, balose gali suteikti tikrai puikių kadrų. Taip pat, juk apniukusiu oru daug tolygesnis apšvietimas, tad dirbti daug lengviau jau vien dėl šešėlių ir nepageidaujamų atspindžių nebuvimo. Labiau patyrę fotografai Vilniuje tą tikrai žino ir pradėjus toli gražu ne pamiršta apie savo pomėgį, bet griebia fotoaparatą ir lekia pabraidyti po šlapią senamiestį.

Dažnai pamirštamos ir galimybės išnaudoti savo miesto fotografijoms įvairias šventes. Kaip žinia, Vilniuje jų netrūksta. Tik jose paprastai dirba fotografai reporteriai, kuriems reikės pateikti įspūdžius savo medijai. Tačiau juk čia puiki erdvė ir meninei fotografijai. Žmonių susibūrimo vietos – tai įvairiausios emocijos, nuotaikos, džiaugsmai ir nusivylimai, nuostaba ir nuobodulys, o jei visa tokia maišalynė patenka į vieną kadrą – sėkmė garantuota. Galų gale tai ir puikus būdas parodyti kiek kitokį miesto gyvenimą, ne kasdienišką. Švenčių juk būna pačių įvairiausių, jose skiriasi ir publika, ir nuotaikos, galų gale – net orai būna kiti, ir saulėti, ir lietingi.

Ką atrasti ir ko ieškoti artimajame užsienyje?

Gdanskas ir jo grožybėsGalime pradėti teigti, jog tolimųjų kelionių banga iš Lietuvos šiek tiek slūgsta. Na, bent jau santykinai. Vis dažniau žvalgomės po artimą užsienį, o ir keliolika neseniai pastatytų apžvalgos bokštų pačioje Lietuvoje stipriai paskatino vietinį turizmą. Tačiau dažniausiai vis tik kirba mintis, jog jei ilsėtis, atostogauti, keliauti ir patirti, tai reiktų kur nors užsienyje. Tuomet, atmetus tolimas keliones, galima dairytis į aplinkines valstybes. Visų pirma akys krypstą į Latviją ir Estiją, kur, be jau pamėgto pajūrio, galima pasidžiaugti ir šių šalių sostinėmis, ir nacionaliniais parkais. Vis dažniau Lietuvos keliautojai atrandą ir kaimyninę Lenkiją, lankydami jos pietuose esančius  Tatrų kalnus, pakeliui užsukant į istorinę Krokuvą ar druskų kasyklas, arba vakarinėje šalies dalyje važiuojama pailsėti į pajūrį. Gdanskas, Sopotas, Gdynė – sparčiai atrandami lenkų pajūrio kurortai. Važiuoti iki jų ne taip ir toli, poilsis čia ženkliai pigesnis nei mūsų Palangoje, na o jūra ta pati. Gal netgi šiek tiek švaresnė. Tad kodėl gi ne?

Kaip atrodo kelionė į Gdanską ir aplinkinius kurortinius pajūrio miestus? Žinoma, čia savo nišą atrado ir kelionių organizatoriais, siūlydami pigių kelionių paketus, pasirūpindami už jus visais nuvažiavimo, viešbučio ieškojimo rūpesčiais. O vietoje dar ir įvairiausių pramogų pasiūlo. Ir kainuoja tai tikrai ne daug. Galima važiuoti ir viešuoju transportu, tiesa, šioje vietoje neišvengsite persėdimų kuriame nors iš Lenkijos miestų – gal Varšuvoje, gal Augustave, gal Balstogėje. Tai ne visada pigesnis sprendimas, daug labiau varginantis. Kita vertus, tokia kelionė suteikia puikią galimybę pamatyti ir kitus Lenkijos miestus bei miestelius, šiek tiek pasinerti ir į tokių kelionių žavesį.

Vis dažniausiai Lenkijos pajūryje esantis Gdanskas, Sopotas ar Gdynė yra pasiekiami tiesiog savo automobiliu. Jei keliaujate su visa šeima, taip bus ne tik patogiau, bet ir pigiau. Atstumas nuo Vilniaus iki šių kurortų siekia maždaug penkis šimtus kilometrų, taigi vos dviem ar trims valandomis kelio daugiau nei iki mūsų Palangos ar Šventosios. Tačiau galime tikėtis ramesnio poilsio, o daugeliu atveju ir pigesnio. Žinoma, čia svarbus ir užsienio vaidmuo – juk papasakoti draugams bei giminaičiams apie poilsį užsienyje yra žymiau smagiau, nei apie eilinį pasibuvimą kur nors Palangoje. Nors, tiesą pasakius, šiais laikais ilsėtis Palangoje jau reiškia šiokią tokią prabangą. Tačiau visuomet verta išbandyti viską – kartą Palangoje, du kartus Gdanske, o dar prisiminus kiek artimesnius Latvijos pajūrio smėlynus… Ilsėtis tikrai yra kur.

Ką žinome apie kibinus?

Kibinų receptai paprasti ir aiškūsKibinai, beveik taip pat kaip ir kebabai, sėkmingai įsitvirtino lietuvių širdyse kaip greitas maistas skubantiems žmonėms. Daugeliui kebabai labiau asocijuojasi su pakelės užkandinėmis, būriais jaunimo ar tiesiog alkanai statybininkais. Štai kibinai, turintys aibę įvairiausių receptų, neva labai tikrų ir neva visai nieko į kibinus neprimenančių, vis tik labiau asocijuojasi su kavinėmis ir ramiu pavalgymu. Neabejotinai nesuklysime Lietuvoje Trakus pavadinę kibinų sostine. Ir ne veltui – šį patiekalą Lietuvoje išpopuliarino šiame regione gausios totorių bendrijos. Tiesa, bėgant metams kibinų receptai išties keitėsi, mutavo, buvo įvairiai adaptuoti ir kitaip keičiami. Tačiau keliaujant į Trakus daugeliui atrodo mažų mažiausiai normalu sustoti vienoje iš kavinių ir suvalgyti šviežiai keptą dar karštą kibiną.

O kokių jų būna? O būna pačių įvairiausių. Nors tradiciškai tai vis tik yra mėsiškas patiekalas, neišvengiamai jų asortimentą praplėtė ir tebeplečia gausėjančios vegetarų gretos Lietuvoje ir visame pasaulyje. Dažniausiai mėsiški kibinai užsakinėjami su kiauliena, nors kur kas tradiciškiau būtų valgyti avienos įdarą turinčius šiuos kepinukus. Tiesiog kiauliena yra gerokai pigiau, o tai – gana rimtas argumentas neišsipūtusioms lietuvių kišenėms. Žinoma, kavinėse netrūksta ir pasiūlymų paragauti kibinų su jautiena, su triušiena, su kur kas įprastesne vištiena. Na o gurmanai kai kuriose vietose gali gauti ir žvėriena pagardintų kibinų.

Nors senasis totorių kibinų receptas aiškiai įvardija, kad šis maistas turi būti įdarytas aviena, įvairūs deriniai su daržovėmis ar grybais – įprastas dalykas tiek mūsų kavinėse, tiek namuose. Dažniausias grybas, naudojamas kaip šio patiekalo įdaras – be abejo pievagrybis. Nors sezono metu, ypač pagal tam tikrus receptus gaminant kibinus namuose, galima juos pagardinti ir miško grybais. Be abejo, su svogūnais bus gerokai skaniau ir sultingiau. Būna šių kepinių ir su įvairiausiomis daržovėmis – morkomis, kopūstais, paprikomis, net bulvėmis, o dažniausiai – tiesiog daržovių mišinių. Tai tikras džiaugsmas vegetarams. Ypač nekreipiant dėmesio į tai, jog kibinų receptai nurodo gana nemažą sviesto kiekio poreikį gaminant šį patiekalą.

Nors dažniausiai kibinais, kad ir kokiu įdaru jie būtų pagardinti, vaišinamės kavinėse ar specializuotose užkandinėse, puikiai galima jų pasigaminti ir patiems. Žinoma, šis procesas neišvengiamai užtruks, tačiau tai tikrai nėra sudėtinga. Belieka išsirinkti vien ą iš daugelio internete esančių receptų, pasirinkti, kokio iš daugybės įdaro jūs norėsite, pasikviesti būrį draugų ir gaminimą paversti šventę. Na o kibinų perteklių galima ir užšaldyti – turėsite puikių, greitai pasiekiamų užkandžių tuomet, kai tiesiog tingėsite gaminti ar neturėsite tam laiko.

Šunų mėgėjams ir gelbėtojams

Dobermanas yra didis šuoŠuo, kaip naminis augintinis, be abejo turi savo pasisekimą tiek ir mūsų šalyje, tiek ir visame plačiame pasaulyje. Šunys pasižymi kaip gudrūs, ištikimi augintiniai, dažnai ir sportiški bei norintys dėmesio, tuo pačiu taip neleisdami savo šeimininkams tinginiauti. Didžiulė šunų veislių įvairovė leidžia pasirinkti šunį pagal išvaizdą, dydį, kailio ilgį, spalvą, įvairius charakterio bruožus, galų gale tiesiog kainą arba idėją. Idėją? Būtent. Lietuvoje netrūksta šunų prieglaudų, kurios kasdien  ieško naujų namų likimo valiai paliktiems šunims. Laimei, atsiranda vis daugiau žmonių, būtent tokius pamestinukus ir priglaudžiančių, o ne mokančių šimtus eurų už veislinius dobermanus, taksus ar pudelius.

Žinoma, jei tikrai žinote kokio šuns norite, ir griežtai žinote, kodėl būtent tokio norite, tuomet prieglauda gali būti tiesiog jums netinkamas variantas konkrečios veislės gyvūno paieškoms. Tačiau pamėginti visada verta. Žinoma, dažniausiai čia būna įvairūs mišrūnai, nes, kad ir kaip liūdnai skambėtų, veislinius, daug kainavusius šunis žmonės myli labiau, išmeta rečiau. O gal kuomet nusprendžiama šuns atsikratyti tokį tiesiog žymiai lengviau pačiam kažkam įsiūlyti… Kad ir kaip ten būtų, gyvūnų prieglaudose grynaveislis dobermanas, auksinis retriveris ar haskis – tikrai reti svečiai. Tačiau įvairių mišrūnų, draugiškų, paprastai atsparesnių ligoms ir be galo norintiems naujų namų čia tikrai netrūksta. Jau ne vienas ir ne du naujieji šeimininkai negali atsidžiaugti, jog savo augintinį pasiėmė būtent iš prieglaudos, o ne jį pirko. Taip ne tik gauni gerą draugą visam laikui, bet ir jauti šiokį tokį moralinį pasitenkinimą.

Žinoma, šunų ir kitų prieglaudos toli gražu nesugeba rasti tiek tinkamų šeimininkų, kiek reikėtų. Be abejo, bet kokie šeimininkai tikrai netinka – prieglaudų prižiūrėtojai turi jumis patikėti, jog šunimi tikrai pasirūpinsite tinkamai. Dažnai būna ir taip, jog atvykę rinktis šuniuko vėlgi nesugeba nieko sau išsirinkti. Na bet kaip gi kitaip – jei jūsų svajonė yra didelis ir žavus dobermanas, o atvažiavę pamatote tik būrį išsigandusių, susivėlusių ir nelaimingų mišrūnų, labai gali būti, jog tiesiog pasimesite. Taigi per didelių lūkesčių turėti neverta. Kita vertus, dauguma prieglaudų apie savo turimus gyvūnus, ieškančius naujų namų, dažniausiai skelbia internete, tad dar prieš važiuojant nesunku įsitikinti, ko galite tikėtis. Kartais ten galima rasti tikrai gerai išauklėtų veislinių šunų, tačiau toli gražu ne visada. Bet kokiu atveju, visus gyvūnus mylėti reikia vienodai ir stengtis, kad prieglaudose jų tik mažėtų, o ne daugėtų.

Apie keliavimą po Kanarų salas

Tenerifė ir jos grožisKanarų salos, skalaujamos Atlanto vandenyno kiek į vakarus nuo Afrikos krantų, daugeliui vis dar yra kaip tolimas, tačiau trokštamas kelionės tikslas. Kai kurie gana sėkmingai šias svajones ir įgyvendina, nekantraudami grįžti vėl ir vėl. Populiariausios Kanarų salos yra Tenerifė ir Gran Kanarija, nors užsienio turistų nemaža dalis plūsta ir į Lanzarotę, ir į Fuerteventūrą, noriai lanko dar gerokai mažesnes salas. Tipinė lietuvių kelionių į Kanarus atrodo taip – užsisakomas kelialapis kur viskas įskaičiuota: skrydis, viešbutis, maitinimas. Atvykstama dažniausiai savaitei laiko, daug laiko praleidžiama tiesiog gulint paplūdimyje, tačiau išvykstama ir į kelias ekskursijas po tą salą, kurioje esate apsistojęs. Ką pamatyti čia tikrai yra, tad net didžiausi tinginiai ryžtasi pakilti į Teidės ugnikalnį Tenerifėje ar leistis į urvus Lanzarotėje.

Kelionių agentūros, siūlančios keliones į tolimuosius ir nuostabiuosius Kanarų kampelius, būtinai pasiūlo ir įvairiausių ekskursijų jau vietoje. Be to, visada atsiras ir tuo besiverčiančių vietinių, kurie mielai sutiks už tam tikrą mokestį jus kur nors nuvežti ar net visą dieną vežioti po įvairius salos kampelius. Keliauti tokiu būdu – tikrai patogu. Jums nereikia niekuo rūpintis, netgi nereikia iš anksto pernelyg domėtis, ko įdomaus yra jūsų pasirinktoje Tenerifėje, Gran Kanarijoje ar Lanzarotėje. Juk gidas būtinai jums pasiūlys tik pačius lankomiausius, turistų iš viso pasaulio puikiai įvertintus gamtos ir kultūros stebuklus tame regione. Žinoma, tokios paslaugos kainuoja, kartais ne taip ir mažai. Tačiau būti šiame salyne ir tiesiog savaite gulėti pliaže viešbučio teritorijoje būtų mažų mažiausiai nuodėmė.

Kita vertus, yra ir kitų būdų susipažinti su šiomis salomis. Ir kur įdomesnių… Žinoma, pirmiausiai reikėtų pradėti nuo to, jog reiktų čia atskristi bent porai savaičių. O tikrai atsiranda ir tokių, kuriems Tenerifė šaltuoju sezonu patampa antraisiais namais. Tikrai taip – jei tik sugebate būti savo darbo šeimininkas, o ne atvirkščiai, kodėl gi neatvykus į Kanarų salas pagyventi žiemą, kokius tris mėnesius, kai Lietuvoje dažnai ne tiek  šalta, kiek gatvės nuolat permirkusios šlapio sniego ir purvo mišiniu, o saulės pasirodo vos porą dienų per dvi savaites. Gyvenimas šiose salose net nėra brangus, bet kokiu atveju, kažkokių pajamų arba santaupų teks turėti.

Na o jei tokį variantą vis atmetame, tuomet yra dar daug įdomių dalykų. Galima po salas keliauti visą mėnesį, keltais persikeliant iš vienos salos į kitą. Galima nuomotis automobilį, kas čia taip pat kainuoja visai nedaug, ir pabandyti patiems susidaryti maršrutą bei pamatyti įdomiausius salos kampelius. O galima netgi bandyti apsistoti pas vietinius, bandant suprasti kuo jie čia gyvena. Tai gali būti tiesiog poilsis, o gal net laikinas įsidarbinimas kokiame nors ūkyje, kurių čia taip pat netrūksta.