5 motyvuojančios ir įkvepiančios trumpos istorijos

Motyvacinės istorijosPristatome 5 motyvuojančias ir įkvepiančias trumpas istorijas apie gyvenimą. Tai istorijos, kurios privers jus nusišypsoti.

Kiekvienas turi savo istoriją

24 metų vaikinas, žvelgdamas pro traukinio langą sušuko: „Tėti, žiūrėk, medžiai eina atgal!”
Tėtis nusišypsojo, o netoli sėdėjusi jauna pora su užuojauta pažvelgė į taip vaikiškai besielgiantį jaunuolį. Neilgai trukus vaikinas vėl prabilo: „Tėti, pažvelk, debesys bėga kartu su mumis!”
Porelė neiškentusi kreipėsi į vyresnio amžiaus vyriškį: „Kodėl jūs nenuvedate savo sūnaus pas gerą gydytoją?“
Vyriškis nusišypsojo ir tarė: „Nuvedžiau ir, tiesą sakant, mes kaip tik šiuo metu važiuojame iš ligoninės. Mano sūnus nuo gimimo buvo aklas. Šiandien jis atgavo regėjimą.“

Kiekvienas šioje žemėje gyvenantis žmogus turi savo istoriją. Neteiskite žmonių, kol jų gerai nepažįstate. Tiesa gali jus nustebinti.

Atsikratykite savo problemų

Žmogaus mylimiausias asilas įkrito į gilią duobę. Kad ir kaip jis stengėsi, jam niekaip nepavyko ištraukti vargšo gyvūno, todėl jis nusprendė palaidoti jį gyvą ir tokiu būdu nutraukti jo tolimesnes kančias.
Žmogus ėmė kasti ir ant asilo mesti žemes. Asilas pradėjęs jausti papildomą svorį ant savo nugaros, ėmė purtytis ir nusikratė žemes, o paskui ant jų užlipo. Žemės ir toliau krito.

Asilas vis nusikratydavo žemės ir vėl ant jų užlipdavo. Kuo daugiau žemių buvo užpilama, tuo aukščiau jis iškildavo. Vidurdienį asilas ganėsi žaliose pievose.

Po nesibaigiančių problemų nusikratymo ir pakilimo (pasimokymo iš jų) imsite ganytis ŽALIOSE PIEVOSE.

Dramblio virvė

Keliautojas, eidamas pro virtinę dramblių, staiga sutrikęs stabtelėjo. Jis pastebėjo, kad šie milžiniški gyvūnai prie priekinės kojos buvo pririšti vos viena plona virve. Jokių grandinių, jokių narvų. Buvo akivaizdu, kad bet kuriuo metu drambliai galėjo ištrūkti iš pančių, tačiau dėl keliautojui nesuprantamų priežasčių jie to nedarė.

Netoliese jis pamatė dresuotoją ir pasiteiravo, kodėl šie gyvūnai tiesiog stovi ir nesistengia išsilaisvinti. Dresuotojas atsakė: „Na, kai drambliai būna labai jauni ir kur kas mažesni, mes naudojame tokio paties dydžio virvę jiems pririšti ir tuo metu jos užtenka jiems išlaikyti. Kai jie užauga, įpranta manyti, kad jie negali pabėgti. Jie tiki, kad virvė juos vis dar gali sulaikyti, todėl jie niekada nebando išsilaisvinti.“

Keliautojas buvo pritrenktas. Šie gyvūnai bet kuriuo metu gali išsilaisvinti iš juos laikančių pančių, bet todėl, kad jie tiki – jie to padaryti negali ir yra įstrigę ten, kur visada buvo.

Pagalvokime, kiek iš mūsų nugyvena savo gyvenimą tikėdami, kad negali ko nors padaryti vien todėl, kad kažkada jiems tai nepavyko.

Klaidos yra neatsiejama mokymosi dalis – mes turime niekada nenustoti stengtis.

Bulvė, kiaušinis ir kavos pupelės

Kartą dukra skundėsi savo tėvui, kad jos gyvenimas yra apgailėtinas, ir ji nežino, kaip ištverti. Ji pavargo nuolat kovoti ir stengtis. Kai atrodydavo, kad vieną problemą ji jau išsprendė, netrukus atsirasdavo kita.

Jos tėvas, dirbęs virėju, nusivedė ją į virtuvę. Jis pripildė tris puodelius vandens ir uždėjo juos ant kaitrios ugnies. Pradėjus vandeniui virti, į pirmąjį puodelį įdėjo bulvę, į antrąjį – kiaušinį, o į trečiąjį puodelį įdėjo kavos pupelių.

Tada jie atsisėdo. Tėvas dukrai nesakė nei žodžio. Dukra dejavo ir nekantriai laukė, svarstydama, ką jis daro.

Praėjus dvidešimčiai minučių, jis užgesino ugnį. Iš puodelių paėmė bulvę ir kiaušinį ir įdėjo juos į dubenį. Tada supylė kavą  į kavos puodelį. Atsisukęs į ją paklausė: „Dukra, ką tu matai?“

„Bulvę, kiaušinį ir kavą“ – nedvejodama atsakė ji.

„Pažvelk arčiau ir paliesk bulvę“ – tęsė tėvas. Palietusi bulvę, dukra  pastebėjo, kad bulvė minkšta. Tada tėvas paprašė išimti kiaušinį ir jį sudaužyti. Nulupusi lukštą, ji pastebėjo, kad kiaušinis yra kietas. Galiausiai jis paprašė savo dukros gurkštelėti kavos. Viliojantis kavos aromatas privertė ją nusišypsoti ir susidomėjusi ji paklausė: „Tėti, ką visa tai reiškia?“

Jis paaiškino, kad bulvė, kiaušinis ir kavos pupelės susidūrė su ta pačia problema – verdančiu vandeniu. Tačiau kiekvienas jų reagavo skirtingai.

Pradžioje bulvė buvo stipri ir kieta, bet verdančiame vandenyje ji tapo minkšta ir silpna.

Kiaušinis buvo silpnas ir teturėjo ploną išorinį lukštą, kuris saugojo jo turinį iki tol, kol buvo įdėtas į verdantį vandenį. Tuomet kiaušinio vidus tapo kietas.

Tačiau kavos pupelės buvo išskirtinės. Po to, kai jos buvo įdėtos į verdantį vandenį, jos pakeitė vandenį ir sukūrė kai ką nauja.
Jis paklausė savo dukros: „Kuris iš jų esi tu? Kai bėda pasibeldžia į tavo duris, kaip tu atsakai? Tu bulvė, kiaušinis ar kavos pupelė?“

Atminkite:

Gyvenime nuolatos mums ir aplink mus kas nors nutinka, tačiau vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų svarbus, yra tai, kas nutinka mūsų viduje.

Kuris iš jų esi tu?

Dubenėlis ledų

Anuomet, kai grietininiai ledai su sirupu kainavo kur kas mažiau, 10-metis berniukas užėjo į viešbučio kavinukę ir atsisėdo prie stalo. Padavėja priešais jį pastatė stiklinę vandens.

„Kiek kainuoja grietininiai ledai su sirupu?“ – paklausė berniukas.

„50 centų“ – atsakė padavėja.

Mažasis berniukas ištraukė ranką iš savo kišenės ir ėmė skaičiuoti monetas. Suskaičiavęs pasiteiravo dar kartą: „Kiek kainuoja dubenėlis paprastų grietininių ledų?“

Keli žmonės laukė staliuko, todėl padavėja buvo nekantri ir šiurkščiai atsakė: „35 centai.“

Mažasis berniukas vėl ėmė skaičiuoti monetas ir galiausiai tarė: „Aš norėčiau paprastų grietininių ledų.“

Padavėja atnešė grietininius ledus ir padėjusi sąskaitą ant stalo nuėjo. Berniukas suvalgė ledus, sumokėjo ir išėjo.

Kai padavėja sugrįžo ir ėmė valyti stalą, ji labai sutriko dėl to, ką pamatė. Labai gražiai šalia tuščio dubenėlio gulėjo 15 centų – tai buvo jos arbatpinigiai.

Mokykitės būti kantrūs.